Savarankiškai suprojektuotas autoritetas: projektoriaus proveržis be kartėlio ar perdegimo

Savarankiškai suprojektuota institucija: projektoriaus proveržis be kartėlio ar perdegimo

Yra tam tikras išsekimas, kurį iš tikrųjų žino tik projektorius. Tai nėra avarija, kuri ištinka po ilgos, produktyvios dienos. Tai lėtas nutekėjimas kambaryje, kuriame pilna žmonių, kurie kuria, veikia, stato, o jūs su savo atvira ir susikaupusia aura semiatės visų kitų energijos, o jūsų atsargos tyliai ištuštėja. Jei kada nors baigėte dieną jausdamasis tuščiaviduris, išnaudotas ar keistai nematomas, nepaisant to, kad esate apsuptas kitų, jau suprantate tai, ko dauguma žmonių niekada nesupras apie projektorių.

Projektoriai skirti matyti. Maždaug kas penktas žmogus neša šią energiją, o tikslas nėra šlifuoti per gyvenimą taip, kaip tai daro generatoriai ir manifestuojantys generatoriai. Projektoriaus strategija yra laukti pakvietimo, o parašas, kai gyvenimas eina savo keliu, yra sėkmė. „Ne aš“ tema – emocinis orų modelis, atsirandantis, kai projektorius prieštarauja savo dizainui – yra kartumas.

Kartėlis nėra charakterio trūkumas. Tai yra informacija. Tai signalas, kad jūs bandėte veikti kaip kažkas, ko nesate, aplinkoje, kuri neatpažino jūsų tokio, koks esate.

Perdegimo modelis, apie kurį niekas nekalba

Projektoriaus perdegimas retai atrodo kaip dramatiškas „Manifestor“ žlugimas arba nusivylęs generatoriaus nusivylimas. Tai labiau atrodo kaip kartumas, pasuktas į vidų. Tai mokytojas, kuris be galo duoda, bet su juo niekada nesikonsultuoja. Konsultantas, kurio idėjos tik giriamos, kai Generatorius jas kartoja. Partneris, brolis ar sesuo arba darbuotojas, kuris aiškiai mato kelią, bet yra nuolat perleidžiamas, nes nepakankamai veržėsi, kad būtų išgirstas.

Mechaninė priežastis paprasta. Projektoriai neturi nuoseklios prieigos prie sakralinio, motorinio centro, kuris užtikrina tvarų kūno grafiko darbą. Kai projektorius stumia, inicijuoja ar veržiasi, jie pasiskolina energijos iš tų žmonių ir aplinkos, kuriuos bando paveikti. Tai veikia trumpą laiką. Tai niekada neveikia ilgai. Sutelkta, sugerianti projektoriaus aura sukurta taip, kad imtų ir atsispindėtų atgal, o ne generuotų išvestį be galo.

Kai kūnas galiausiai atsisako, tai nėra silpnumas. Tai dizainas, apsaugantis save.

Ką iš tikrųjų reiškia savarankiškas autoritetas

Ne kiekvienas projektorius turi vienodą vidinę sprendimų priėmimo galią. Kai kurie yra emocingi ir turi įveikti bangą. Kai kurie iš jų yra blužnies, žinodami, kaip organizmas reaguoja akimirksniu. Ir kai kurie iš jų yra suprojektuoti savarankiškai: Ego Manifested, Mental (taip pat vadinamas Psychic arba Self Promised) arba Mėnulio.

Savarankiškas autoritetas dažnai nesuprantamas. Tai nėra išorinė. Tai nėra kažkas, ką perduodate partneriui, terapeutui ar grupei. Tai yra autoritetas, kuriam reikalingas savęs įrankis – jūsų balsas, mąstymo procesas, jūsų kelionė laiku. Kalbant apie Mėnulio ciklą, tai reiškia, kad maždaug 28 dienas reikia keisti skonius, kol paaiškės aiškumas. Psichiniam autoritetui tai reiškia pasikalbėti, kartais su kitais, kol bus žinomas atsakymas. Ego autoritetui tai reiškia laukimą, kol tai, kam norite įsipareigoti, atsiras valios jėgos.

Visais trimis atvejais nekyla klausimas: „Koks yra teisingas atsakymas?" Tai yra: „Ar aš tiek daug savęs daviau, kad iš tikrųjų žinočiau?“

Laukimas, kuris nėra pasyvus

Vienas žalingiausių klaidingų supratimų apie projektorius yra tai, kad kvietimo laukimas yra pasyvus. Taip nėra. Projektoriaus laukimas – tai aktyvus laiko, energijos ir atpažinimo tyrimas. Tai yra skirtumas tarp įsiveržimo į kambarį ir leidimo jam atsidaryti. Tai yra skirtumas tarp pasakymo kam nors, ką jie turėtų daryti, ir to, kad bus paprašyta.

Kartėlis prasideda, kai į šį skirtumą nepaisoma. Jis paaštrėja, kai projektorių supa sakralinės būtybės, kurios, atrodo, niūniuoja gyvybės jėga, o projektorius supainioja savo tylesnę energiją kaip netinkamą. Proveržis prasideda tą akimirką, kai nustoji lyginti savo ritmą su jų ritmu.

Proveržis

Tikriems projektoriaus pasiekimams būdingos kelios bendros savybės. Jie apima pripažinimą, kad poilsis nėra tinginystė, o pačio instrumento – tavo auros – priežiūra, kuri yra tavo dovana. Jie apima pasitraukimą iš aplinkos, santykių ir darbų, kurie nuolat nepastebi tavęs, ne kartėlio, o aiškių žinių, kado tu suklysti. Jie apima drąsą pasakyti savo tiesą kambariuose, kurie gali būti nepasiruošę jos išgirsti, o tuo pačiu nori išeiti, jei neatpažins.

Projektoriams, turintiems savarankiško projektavimo autoritetą, proveržis taip pat apima pasitikėjimą keistu vidiniu procesu, kuris neduoda greitų atsakymų. Mėnulio ciklas negali būti skubotas. Psichinio autoriteto negalima skubėti. Ego autoritetas nemeluos apie tai, ko iš tikrųjų norite. Proveržis yra ta akimirka, kai nustoji skambėti kaip generatorius ir pradedi gerbti tai, ką iš tikrųjų žinai.

Gyvenimas kaip pripažintas projektorius

Kai projektorius yra tinkamoje vietoje ir atpažįstamas dėl to, kas jis yra, o ne dėl to, ką gamina, visa sistema pasikeičia. Kartumas pakyla. Aura, nebepritvirtinta prieš pasaulį, atsipalaiduoja į natūralią sutelkto matymo būseną. Pradeda atsirasti tinkami žmonės. Ateina tinkami kvietimai. Ir projektorius, kuriam pagaliau patikėta savo autoritetu, tampa vadovu, kuriam jie visada buvo sukurti.

Darbas neturi tapti panašesniu į generatorių. Darbas yra tapti projektoriumi. Štai kur gyvena sėkmė. Tuo kartumas ir baigiasi.