Head Center

Autoriai sutinka, kad Galvos centras yra nuolatinio psichinio spaudimo, nenutrūkstamo minčių, klausimų ir abejonių srauto šaltinis, kuris niekada nenuilsta ir reikalauja arba filtravimo (kaip kraujo-smegenų barjeras smegenyse), arba sąmoningo požiūrio į jį iš nešiotojo pusės.

• Richard RuddMinties neramumą susieja su 31-ąja sidha ir atskirtumo iliuzija, o į logikos kontūrą įtraukia apibrėžtą pagrindinį centrą su orientacija į ateitį ir tarnavimu kolektyvui per suteiktas žinias.
• GrassingerPaaiškina kognityvinio filtro darbą per biologinę hematoencefalinio barjero metaforą, pabrėždamas, kad mąstymo kokybė tiesiogiai priklauso nuo mitybos ir individualios organizmo energijos.
• Ra Uru HuOrientuojasi į pirmąją Eilutę kaip emocinę ir abstrakčią: gebėjimas fantazuoti neprilygsta gebėjimui įkūnyti, o nešėjas turi išmokti laukti tinkamo momento, o ne veikti iš galvos.
• WinigerTemą paverčia savęs atradimo praktika naudojant grįžtamąjį ryšį kaip esmės veidrodį, aprašant savo patirtį susitikus su Ra Uru Hu ir patyrus spalvas bei tonus kaip įėjimo į realų gyvenimą tašką.
• Lynda BunnellMano, kad atšvaitas su pagrindinio centro spaudimu kartu su šaknimi ir blužniu kelia dirglumą ir depresiją, ir apibūdina šeštąją ir penktąją 42-ųjų vartų eilutes šviesoje ir šešėlyje.
• The Golden PathAntroji linija pristatoma kaip saviraiškos šokėja ir supriešina Švytinčios karalystės siddhas su genialumu, apibūdindama vidinę šviesą kaip endorfinų šaltinį ir likimo sukrėtimus.
• Steve RhodesPerkelia dėmesį į kūniškas proto sąlygas: apšvietimą valgio metu, kitų žmonių auros įtaką nakties poilsiui ir atvirų motorinių centrų pažeidžiamumą elektromagnetiniams dažniams.
• Chetan ParkynGalvos centrą apibūdina kaip karūną, kuri nepaliaujamai šnabžda, susiejančią ją su hipofize ir „trečiąja akimi“, o ryžtingą Ajną prieštarauja kaip atviro proto kietąjį diską be vidinio rūšiavimo.